Kai už lango pavasaris
tyliai prausia žemę lietumi, 
metas mažiesiems pasekti pasaką.
tyliai prausia žemę lietumi, metas mažiesiems pasekti pasaką.Gyveno kartą Dziedulis
ir Bobulė
. Vieną dieną jie sumanė pasėti morkas
. Pasėjo, laukia, bet morkos kaip nedygsta, taip nedygsta. Ką gi daryti?
ir Bobulė. Vieną dieną jie sumanė pasėti morkas. Pasėjo, laukia, bet morkos kaip nedygsta, taip nedygsta. Ką gi daryti?– Reikia palaistyti! – nusprendė Dziedulis ir Bobulė ir paprašė vaikų:
– Padėkite mums – padainuokite lietaus dainelę, kad morkytės atsigertų!
dainelę, kad morkytės atsigertų!Vaikai dainavo, lietutis palijo
, morkos sudygo, 
bet mažos.
, morkos sudygo, bet mažos.– Ko dar trūksta? – klausia Dziedulis.
– Saulės
šilumos! – atspėjo vaikai.
šilumos! – atspėjo vaikai.Vėl skambėjo dainelė, ji kvietė saulutę.
Saulė pašildė, paglostė žemę savo spinduliai ir štai – užaugo morka didelė didelė!
pašildė, paglostė žemę savo spinduliai ir štai – užaugo morka didelė didelė!Atėjo laikas ją rauti. Rovė Dziedulis – neišrovė.
– neišrovė.Pasikvietė Bobulę– morka nė krust.
– morka nė krust.Pakvietė anūkus
– morka vos vos sujudėjo.
– morka vos vos sujudėjo.Padėti atskubėjo šuniukas
ir katytė
– vis dar sunku!
ir katytė– vis dar sunku!Tada atskubėjo mažutė pelytė,
visi kartu – trukt! – ir išrovė!
visi kartu – trukt! – ir išrovė!Bobulė iškepė gardų morkų pyragą
ir vaišino visus vaikus.
ir vaišino visus vaikus.Pasaka moko – kai veikiame kartu, net ir didžiausi darbai tampa įveikiami.
Ačiū mokytojoms Jurgitai, Jogailei, Justinai ir Gabrieliai už smagų rytmetį.