Kalėdos yra slapukės.
Ieškome jų šurmulyje, o randame tyloje.
Ieškome blizgančiuose rūbuose, o žiūrėk – kalėdiškiausiai jaučiamės namie su mylimiausiais.
Žvalgomės Kalėdų dvasios parduotuvių lentynose, o atrandame pas save namie padėtas ten, spintoje, kur kisielius.
Ir galiausiai paaiškėja, kad tos Kalėdos yra visai ne raudoni megztiniai, dovanų maišeliai ir mišrainių kalnai…
Kalėdos yra tyla, kai lauke sninga ir niekur nereikia skubėti.
Kalėdos yra AČIŪ ir ATSIPRAŠAU, ir ATLEIDŽIU.
Ir dar, Kalėdos yra VILTIS, kad nuo dabar bus šviesiau.
