Vieną saulėtą rytą Klounas LU LU nusprendė surasti laimę. Jis galvojo: gal laimė – tai spalvoti balionai, kurie su trenksmu sprogsta ir priverčia visus kvatotis? Gal laimė slypi žongliravimo stebukle, kai kamuoliukai paklūsta rankoms tarsi maži paklusnūs paukšteliai? LU LU šėliojo, šoko, ir visaip juokino vaikus, bet širdelėje vis tiek jautė mažą tuštumą.
Kol vieną akimirką jis sustojo. Šalia jo stovėjo berniukas ir droviai šypsojosi, po to – ištiesė ranką. LU LU suprato – tikroji laimė ne balionuose ir ne triukuose. Tikroji laimė – turėti draugą, su kuriuo gali juoktis, dalintis ir kartu kurti stebuklus. 
