Su pirmu saulės spinduliu, pakylančiu virš miegančių pievų, Rasos šnabžda žolėms – atėjo metas pražysti stebuklui.
Įsižiebia laužų ugnys, upėmis plaukia vainikai, žmonės susikimba rankomis, lyg rasos lašeliai žolėje spindi jų akys…
Kai tamsa sužibs žvaigždžių vainikais, Rasos tyliai pavirs Joninėmis…