Menu Close

ŽAIDŽIAME SU ŽOLYNAIS

Savaitė prabėgo žaidžiant su žolynais, laukiame Žolinės šventės. Minint Žolinės šventę dėkojama už naują derlių, kurio nemaža dalis jau parkeliavusi į namus, atsisveikinama su žolynais, gėlėmis. Vienas svarbiausių šventės simbolių buvo ir yra žolynai. Tą dieną merginos nusipindavo 9 vainikus iš skirtingų augalų. Po šventės juos kabindavo gerąjame namų kampe. Užėjus perkūnijai smilkydavo tais vainikais namus, o susirgus dalį žolynų užplikydavo ir gerdavo arbatą. Yra pasakojimų, kad statant naują namą ir pinant pabaigtuvių vainiką tarp žalių augalų įpindavo ir žolynų nuo Žolinės vainikų. Šią dieną buvo ne tik pinami Žolinės vainikai, bet ir skinamos gausios žolynų puokštės. Buvo sakoma, kad jei kas žolynų puokštės Žolinės metu rankose neturi, tai tam velnias savo uodegą į delną įkiš. Žolynų puokštės kūrimas – tai gyvybės medžio atkartojimas, tai lyg kartojimas visatos susikūrimo, pilnatvės. Visata pilna gyvasties, todėl ir Žolinės puokštės gausios įvairiausių žolynėlių.

 

Gal miesto vaikams ir neaktualu pinti vainiką ar rinkti žolynų puokštę, nes viską pripratome pirkti parduotuvėje, bet šio veiksmo kartojimas neleidžia užmiršti gamtos dėsnių. Kiekvieną kartą pakartojant mitologinius veiksmus, mes primename patys sau, kaip veikia pasaulis. Pakartojimas neleidžia užsimiršti, o atmintis yra mūsų visų saugumas.

 

Skip to content